Kokių būna krosnių? Įvairiausių! Dėl krosnių įvairumo bei dažnai pasitaikančios painiavos, kalbant apie krosnių pavadinimą - "olandiška", "švediška", "rusiška" krosnis - nedažnas užsakovas tiksliai žino kokios krosnies jis norėtų arba kuri jam labiausiai tiktų. Dėl to, būtų neblogai pirma aptarti krosnių paskritį.

Krosnys skirstomos į BUITINES ir PRAMONINES. Daugumai žmonių, kurie nėra pramonininkai, įdomiausios yra BUITINĖS krosnys. Jos naudojamos:

  • patalpoms šildyti (ŠILDYMO krosnis),
  • maistui gaminti (VIRYKLĖ),
  • duonai ar picai kepti (DUONKEPĖ arba KEPIMO krosnis),
  • vandeniui šildyti (PIRTIES krosnis),
  • mišrios paskirties krosnys (KOMBINUOTOS krosnys).

ŠILDYMO krosnys skirstomos pagal dūmų judėjimą krosnyje, išorinių sienelių storį, pagal krosniės formą, pagrindinę medžiagą iš kurios krosnis pagaminta, pagal aukštus bei dūmų nuvedimo būdą.

Prie krosnių, skirtų įvairiems ūkiniams-buitiniams reikalams, priklauso: rusiška (virimo) krosnis VIRYKLĖ , kombinuotos šildymo-virimo krosnys („švediškos“), KEPIMO krosnys ir kt.

DUONKEPĖS arba KEPIMO krosnys skirstomos į periodinio ir nuolatinio veikimo krosnis.
Periodinio veikimo kepimo krosnies padas išklojamas ugniaatspariomis plytomis, kad būtų lygus paviršius. Galinė pado dalis padaryta truputį  pakilusi, kad būtų geriau matomas padas. Išsikūrenus, kai kameroje (užkaišai esant uždarytai) nusistovi apie 250-300° temperatūra, į krosnį šaunama duona. Kameros padas turi būti visas tolygiai įkaitęs.
Nuolatinio veikimo kepimo krosnyse kuras kraunamas ne kepimo kameroje, o atskiroje įmūrytoje pakuroje; ugnis kūrenama visą laiką, kol kepama duona. Dūmų dujos išeina iš pakuros kanalais, apšildančiais padą, skliautą ir šonines kameros sieneles.

Mišrios paskirties (KOMBINUOTOS) krosnys ir židiniai. Prie šios grupės krosnių ir židinių priskiriamos pirčių krosnys; drabužių ir skalbinių džiovyklos, krosnys statybinėms medžiagoms džiovinti, vandeniui šildyti bei maistui virti ir kt.